šikučiai

šikùčiai sm. pl. (2) vlg. vartojama nenorint pasakyti, kur einama, norint atsikratyti pašnekovu: ^ Kur eisi? – Į šikùčių daubą morkų (grybų Kltn) rauti Šll. Eisi į šikùčių talką pažibučių rinkt (niekur neisi)! Skr. Eik į šikučius grybų rauti! Šts. Eik tiktai į šikùčių daubą kukulių kraustyti! NmŽ.

◊ šikùčių káimas (miẽstas) vlg. išvietė: Tai kur dabar eini? – Į šikùčių káimą Plv. Užeik į šikučių miestą, ir tau, mačiau, yra pakvietimas Srv.